- suleisti
- suléisti vksm. Žiūrovùs per anksti̇̀ suléido į sãlę.
.
suleisti
Look at other dictionaries:
suleisti — I. sudaryti sąlygas kartu būti, sujungti, suglausti. 1. tr. duoti sueiti, duoti susirinkti: Per anksti žiūrovus suleido į salę, dar galima buvo ilgiau pavėdinti rš. | Liuob tėvai suleis vaikus pri daraktoriaus ir mokys Šts. ║ priimti, įleisti… … Dictionary of the Lithuanian Language
suleistinis — suleistìnis, ė adj. (2) NdŽ kuris glaudžiai suleistas, sušlietas: Geras suleìstinis stalas par šimtą metų neišsižios Vj … Dictionary of the Lithuanian Language
Сулица — Современная реконструкция наконечника сулицы У этого термина существуют и другие значения, см. Сулица (значения). Сулица разновидность метательного оружия. Представляет собой дротик, метательное ко … Википедия
dantis — dantìs, iẽs sm. (4), sf. Tlž; R, čio sm. Š, dantỹs Š, OG224, Gs, dañtis Gs (2) 1. anat. kaulinis organas burnoje ar snukyje maistui kramtyti (Dens): Krėslinis, krūminis dantis B. Ištrupėjusi dantìs KI56. Iltinės dañtys K. Pjaujamosios,… … Dictionary of the Lithuanian Language
lentleistuvis — (neol.) sm. ilgoms lentoms suleisti leistuvas, oblius: Lentleistuvis reikalingas labai ilgoms lentoms suleisti rš … Dictionary of the Lithuanian Language
prileisti — I. duoti prisiartinti, duoti įeiti, duoti darytis. 1. tr. SD306 duoti prieiti, prisiartinti: Prasto žmogaus prie pono neprileisdavo Jnšk. Ne iš tolo munęs neprileido pri vyro Vkš. Prileisk jį prie savęs J. Ne, ne, jis nebeprileisiąs prie savo… … Dictionary of the Lithuanian Language
sulaidyti — tr. 1. vieną po kito suleisti kur: Sulaidžiau gyvolius ir išejau į miestą Šts. 2. sunaudoti mėtymui, išmėtyti: Aš sulaidžiau du maišus akmenų į kviečius ant žvirblių Žvr. 3. supilti, sukratyti: Kildytą pieną sulaidyti į kruopynę be druskos, ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
antleisti — tr. 1. nedrausti, netrukdyti: Išbraukėm, išgainiojom, neantleidom manipolių daužyti [1905 m.] Šts. 2. duoti pasiganyti: Ančleido ant žolės i pradėjo [karvę] milžti Pvn. 3. užleisti (kergtis): Antleidom kuilį ant kiaulės Dr. 4. refl. duoti, kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
apleisti — tr. 1. SD434 neprižiūrėti, netvarkyti, užleisti: Sodas buvo apleistas ir labai apžėlęs krūmais rš. Kai tėvas valdė, tai ūkė buvo apleista Krok. Kas gi te augs – taip žemė apleista! Vb. Kapai gražūs, tik biškį apleistūs Antš. Buta apleista, laukai … Dictionary of the Lithuanian Language
atleisti — 1. tr., intr. Mž23, SD215, R, MP319 dovanoti įkyrėjusiam, įžeidusiam, nusikaltusiam, nebausti: Atleisk, dėdyt, tą kartą – kitąkart teip nebedarysiu Grž. Ji yra pasakiusi motinai tokių žodžių, kurių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti I … Dictionary of the Lithuanian Language
